Didžiausia meditacijos problema yra ta, jog ši praktika apvyniota nebūtinai patraukliu religiniu kontekstu. Meditaciją daug naudingiau matyti kaip treniruotę savo protui, kuri padeda gyventi geriau. Panašiai kaip atviras pokalbis su artimu, treniruotės raumenims ir geras maistas kūnui.

Meditacijos tikslas NĖRA neturėti minčių.

Modernus mokslas paaiškina, kad meditacija gali pagerinti tavo smegenų procesus ir privalumai, rodos, išties geri:

• Geresnė sveikata;
• Daugiau laimės gyvenime;
• Buvimas malonesniu kitiems;
• Padidinta savistaba ir savikontrolė;
• Fiziškai didesnis išorinis smegenų sluoksnis, kuris yra siejamas su intelektu;
• Geresnė streso tolerancija.

Asmeniškai, didžiausias meditacijos privalumas man yra savistabos lavinimas. Savistaba yra sugebėjimas pastebėti, kokios mintys ir jausmai šiuo metu sukasi tavo galvoje. O tuomet pasirinkti, kaip toliau nori mąstyti ir reaguoti.

Savistaba leidžia išvengti pasikarščiavimo ir impulsyvių, automatinių sprendimų.
Ko gero prisimeni bent vieną atvejį, kai po kažkokio scenarijaus gailėjaisi pasakytų žodžių. Norėjai padaryti gerą įspūdį tai mergiotei ar atsakyti kažką valiūkiško tam bičeliui, o pavyko tik apsijuokti. Kritiniu momentu dingsta šaltas protas ir mes elgiamės kaip papuola.

Kritiniu momentu mes niekad nekylame iki aukščiausių savo sugebėjimų. Kritiniu momentu mes nusileidžiame iki savo treniruotų sugebėjimų.

Vis tik…
Savistaba sukuria plyšį tarp to, kas vyksta išorėje, ir to, kaip tu (dažniausiai automatiškai) reaguoji.

Jei nori rimtai dirbti su savo protu – savistaba yra procesas, kuris leidžia pritaikyti visus aukšto efektyvumo ir savikontrolės sugebėjimus.

Derybų menas, kūno kalba, veidoskaita ir panašios praktikos tiesiog neįmanomos be savistabos. Ypač pradžioje, kai metodai dar nėra giliai įsisavinti ir neveikia kaip (smegenų) raumeninė atmintis.
Įpročiai: disciplina, punktualumas, tvarka, kokybiškas darbas ir kūryba, stipriai remiasi savistaba ir sugebėjimu nukreipti savo mintis į tai, kas naudinga ir kuria rezultatus.

Tim Ferriss, kuris bendravo su labai daug sėkmingų žmonių, tvirtina, kad stebinančiai didelė jų dalis turi vieną bendrą įprotį – meditacijos praktiką.

Kaip medituoti?

Pirmiausia pamiršk nirvanos paieškas ir bendravimą su dievais. Pamiršk jogos kilimėlius, smilkalus ir Budos statulėles.

Sėsk patogiai, kad ir ką tau tai reikštų. Užsimerk, tiesiog stebėk savo mintis ir jas paleisk. Skamba paprastai – taip ir yra. Tačiau pradžioje nebus lengva. Ta sekundė ar dvi vidinės tylos yra visai puikus jausmas.

Tačiau nepastebimai ateis kita mintis. Pastebėk ją ir vėl paleisk. Niekada nesijaudink ir nesinervink, jog vos paleidus mintį iškart ateina kita ar pradeda atsikartoti ta pati įkyri mintis. Ar tau irgi būna, kad iš galvos negali išmesti nekenčiamos dainos priedainio?
Mes esame pakeliui į sugebėjimą galutinai užsmaugti tą priedainį.

Taigi, nesibaidyk minčių. Nes būtent tas PASTEBĖJIMO momentas ir yra svarbiausias. Kuo daugiau minčių ateina, tuo daugiau kartų gali jas pastebėti. Tuo daugiau kartų jas paleidi ir pamažu tampi geresnis savo minčių stebėtojas.

Reguliari meditacija neišvengiamai veda prie nuolatinės savistabos ir geresnių pasirinkimų gyvenime.

Medituoti pradėjau 2012-tais metais. Dabar, beveik be išimčių, prisėdu pamedituoti ryte, po lengvų viso kūno tempimo pratimų ir sėdžiu nuo penkių iki trisdešimties minučių. Jei gali ir nori disciplinuotai medituoti nustatytą laiko tarpą, kiekvieną dieną, be išimčių – puiku. Tačiau svarbiausia yra ne kiek, kaip ir kada. Svarbiausia – medituoti reguliariai.

Pastebėjau, kad jei nemedituoju 3-4 dienas ar ilgiau, pradedu justi, kaip gyvenimas prisipildo lengvo chaoso ir pamažu netenku vidinės kontrolės bei ramybės.

Išbandžiau daug meditacijos technikų, buvau dešimties dienų Vipasanos stovykloje, ieškojau laiko kišenių meditacijai tarp darbų. Meditavau šaltyje, pirtyje, prie upelio, miške, koridoriuje, viešbučio kambaryje ir dar daug kur. Sakau tai ne bandydamas pasigirti, o norėdamas patvirtinti, kad nėra vienos geriausios praktikos ir vietos. Nėra pasiteisinimo.

Rekomenduoju ir tau išbandyti įvairias praktikas. Kartoti mantras, prisimerkti ir stebėti vieną tašką, kvėpuoti taip intensyviai, kad sutrauktų raumenis ar tiesiog užsimerkti troleibuse ir įsiklausyti į miesto garsus.

Meditacija leidžia atrasti savyje vidinę tylą. Tuščią erdvę, kuri egzistuoja kažkur šalia kūrybinio eterio. Pakeliui pajutau, jog ne visos tuščios erdvės turi būti užpildytos. Dažnai vidinė tyla leidžia įsiklausyti ir iš jos sklinda pačios geriausios idėjos bei tas keistai nenusakomas, tačiau toks paprastas ir pažįstamas, pasitenkinimo jausmas.

Pakeliui susikonstravau asmeninę praktiką

Tai yra serija žingsnių, nuo kurių pradedu ir tęsiu savo meditacijos sesiją ryte. Jei tik pradedi medituoti – išbandyk kelis ar išsirink vieną, pagal kurį treniruosiesi savaitę ar dvi. Vėliau gali pradėti jungti, pereiti nuo vieno etapo, prie kito. Žiūrėk į visa tai, kaip į savęs tyrinėjimo ir atradimo veiklą, tačiau nesistenk užsibrėžti tikslų ir kažko pasiekti. Tiesiog praktikuok. Todėl meditacija ir yra praktika be pabaigos.

• Nukreipk dėmesį į savo širdį. Jausk, kaip ji plaka. Stebėk. Vėliau gali pradėti skaičiuoti pulsą ir sujungti tai su kvėpavimu. Penki tvinksniai įkvėpimui, penkti tvinksniai iškvėpimui.

• Pridėk dar vieną seriją ir turėsi „piramidę“ – penki įkvėpimui, penki lengvam sulaikymui, penki iškvėpimui.

• Pridėk dar vieną seriją ir turėsi „keturių kvėpavimą“. Penki įkvėpimui, penki sulaikymui, penki oro paleidimui, penki sulaikymui. Gali kvėpuoti pagal 3, 4 ar 6 širdies tvinksnius. Taip, kaip tau atrodo natūraliausia.

• Po kvėpavimo ir širdies sinchronizavimo paleisk skaičiavimą ir tiesiog jausk pulsą krūtinėje. Tai subtilus ir geras jausmas. Tuomet tuo pat metu pradėk jausti pulsą šlaunyse. Po kiek laiko prijunk ir jausmą blauzdose. Širdies pulso jausmas kojose juntamas kaip savotiškas aidas pulsui krūtinėje. Kai jau jauti savo kojas, lengvai prijunk pulso jausmą dilbiuose ir delnuose. Tuomet prijunk visas rankas. Neblogai, neblogai.. Beveik visas kūnas. Jei jausmas kažkur dingo, lengvai sugrąžink dėmesį ten ir vėl pajusk visumą. Toliau prijunk viršutinę nugaros dalį ir po kiek laiko – kaklą. Galiausiai, pajusk pulsą ir savo galvoje.

Kai pradedu jausti savo širdies pulsavimą visame kūne vienu metu, tai būna momentas, kai kūnas pradeda lengvai tirpti, tačiau jaučiuosi taip, lyg būčiau patekęs į sukoncentruoto savo dėmesio burbulą.

Dėmesys yra svarbiausias XXIa resursas

Dėmesys, nukreiptas į subtilius jausmus kūne, perjungia pavaras smegenyse, kurios nusileidžia į žemas alfa ir teta bangas. Neuronų centrai, kurie yra atsakingi už laiko ir erdvės jausmą, racionalų mąstymą, lyginimą ir vertinimą, gauna mažiau energijos ir prigęsta. Todėl gali pradėti jaustis vienumoje su aplinka. Tai, ką įvairių religijų ir filosofijų atstovai vadina buvimu vienu su dievu ar/ir visata.

Mūsų kasdienybėje dėmesio valdymas pasireiškia sugebėjimu rinktis, nepaskęsti informacijos jūroje ir nebūti valdomam aplinkybių.

Meditacija, išties, yra visiems prieinama praktika, kuri niekaip nėra priklausoma nuo tautybės ir įsitikinimų.

Medituok, stebėk ir tyrinėk šiuos pojūčius. O kai ateina pašalinės mintys – tiesiog paleisk jas.

avatar
  Prenumeruoti  
naujausius seniausius
Pranešti
M
Svečias
M

Labai gerai parašyta, ačiū Simui.

trackback

[…] Žino­ma, kaž­ko ir tikė­jau­si. Norė­jau išmok­ti ilgiau išlai­ky­ti kon­cent­ra­ci­ją ir page­rin­ti savista­bą – pro­ce­sus, dėl kurių jau seniai ir regu­lia­riai, po 20 minu­čių, medi­tuo­da­vau rytais. […]

trackback

[…] Plačiau apie meditaciją skaitykite: Kaip medituoti ? […]

EMA
Svečias

Puikus straipsnis! Vyras išsigydęs ligas pradėjo meditaciją