Pratęsiu pavadinimą: … su šiek tiek ezoterikos.

 

Aš nesu tikras kaip pasiekti viską ko noriu, bet tai yra vienas didžiausių klausimų, kurį keliu sau kasdien. Žinau tik kelis dalykus, kurie nebūtinai veikia visada. Atrodo, kad daug kas gyvenime priklauso nuo konteksto, o kontekstą neblogai iliustruota Maslow poreikių piramidė.

Jei pirmasis klausimas yra kaip pasiekti tikslus, antras – kaip tinkamai norėti.

Paaiškinsiu. Per savo, kol kas, trumpą amžių bandau kabinti iš visur. Nuo kapitalistinių verslo modelių iki vedinių tekstų ir astrologijos. Nes kodėl ne? Apie 89% visko atmečiau. Bet ne todėl, kad tai laikyčiau nesąmonėmis. 89% visko, kas tinka kitiems, MAN NEVEIKIA. Neturiu pakankamai laiko ir pastangų pritempinėti savęs prie to kas man neveikia, todėl esu linkęs pasitenkinti likusiais 11% to kas veikia. Sudėjęs po 11% iš dešimties skirtingų sričių ir filosofijų gausiu 110% grynų, praktinių ir MAN veikiančių žinių.

Todėl žemiau yra keli dalykai kurie, mano gyvenime, jau kurį laiką, yra fiksuoti. Tai nereiškia, kad jais tikėsiu ir jie veiks man amžinai. Tačiau veikia kol kas, o tai yra viskas ko dabar užtenka, kad galėčiau judėti per gyvenimą užčiuopiamu greičiu.

1) Pasidengus bazinius finansinius poreikius gyvenimas gali vykti normaliu ritmu. Fucking Faktas

Apriboti poreikius ir skirti visą laisvą nuo darbo laiką tam kas išties yra svarbu.

2) Tikslas, gyvenime, turi būti toks didelis, kad nesugebėtum įsivaizduoti kaip tai atrodo įgyvendinta

Žmogaus protas gali atlikti niekšingą paradoksą, kuomet sugeba pasitenkinti save dar nepasiekus siekiamo tikslo. Dažnai taip nutinka kai iš visos širdies, su nenugalimu entuziazmu šneki apie tai ką nori pasiekti. Marinuojiesi savo neblėstančios motyvacijos sultyse, kol jos tiesiog išdžiūsta. Tikslas būna aiškus, kelias aiškus, visos galimybės jau yra čia ir dabar. Tikslas yra taip arti, kad net gali jį pačiupinėti. Savo svajonėse, aišku, bet realybėje pasmerki save pasimėgavimui to, ko dar neturi. Mano tikslas yra padaryti iš Lietuvos super tautą.

3) Norėti tinkamai

Apie tai kaip tinkamai norėti mane domina dar seniau nei tai kaip išsikelti tinkamus tikslus. Dėl tikslų esu visiškai tikras, tačiau Tinkamas norėjimas yra teorija procese.

Norai gali išsipildyti – taip. Klausimas kurio reikia klausti – kodėl norai neišsipildo? Iš dalies tai paaiškinau aukščiau, tačiau galima papildyti.
Tinkamas noras turi būti nesusietas su jokia emocija. Paprastai sakant – tau turi tikrai nerūpėti ar noras išsipildys ar ne. Nes labai dažnai gyvenime NEgauname būtent to, ko labiausiai norime.
Šis fenomenas dažnai aprašomas ezoterinėje literatūroje, tačiau aš suprantu reikalą paprastai. Tarp noro išsipildymo ir tavęs yra jausmas, kuris stumia tavo norą nuo tavęs. Dažniausiai tas jausmas yra išankstinė pretenzija, kuri nutiktų, jei tas noras neišsipildys.

Kuo labiau tau kažko reikia, tuo mažesnė galimybė, kad tai gausi.

Dar net nenutiko taip, kad tavo noras netapo realybe, bet tu jau bijai, kad noras ir netaps realybe. Noras (daiktas, aplinkybės, pinigai) dar neegzistuoja tavo pasaulyje. Tačiau emocija, kurią jauti (baimė, pyktis, neviltis), kad tas noras neišsipildys jau yra tavo galvoje. Tol kol nepašalinsi išankstinės pretenzijos, tol noras negalės virsti tikrove.

Budizme tai aiškinama kaip „norėti nenorint“. Tik budizme dar aiškinama, kad laisvė yra visiškas troškimų atsisakymas. Todėl tai galima interpretuoti kaip visų išankstinių pretenzijų atsisakymą. Jei sugebi paleisti savo išankstines pretenzijas, sukuri tinkamas aplinkybes išsipildyti savo norams. Niekas nesakė, kad negali būti budistas milijonierius. Manau jog būti tiesiog budistu ir neturėti tikrai nieko yra daug lengviau nei būti budistu ir turėti viską ko tikrai nori.

Jei pavyko tai susidėti į galvą – toliau darosi įdomiau. Išankstinė pretenzija yra ne vien jausmas, kuris nutiktų, jei negautum noro. Išankstinę pretenziją papildo pretenzijos kurias jautei praeityje ir kurias jauti dabar.

Žmonių kalba: jei tu labai nori automobilio, tave nuo to automobilio skiria trys dalykai:
• Tau kažkada reikėjo automobilio ir jo neturėjai (praeities pretenzijos)
• Tau dabar reikia automobilio ir jo neturi (dabarties pretenzija)
• Tau reikės automobilio ateityje ir jo neturėsi (išankstinė pretenzija)

Gali sakyti, kad tarp tavęs ir automobilio yra trys, iš skirtingų laikų, kylančios pretenzijos. Kurios maitina bendrą neturėjimo jausmą, kuris yra tikras, kai automobilis yra tik iliuzija.

 

2 + 3) Žinoti tiek, kiek reikia žinoti, kad tai veiktų

Pakankamai didelis tikslas neleidžia tau jaustis jo įgyvendinus, niekad. Todėl niekad nebūsi pasitenkinęs savo svajonėmis. Viskas tvarkoj su nežinojimu kaip pasiekti savo tikslus. Gilinantis į sėkmingiausių žmonių biografijas pradeda ryškėti faktas, kad nei vienas jų nežinojo kaip pasieks savo milžiniškus tikslus. Nežinojo visų konkrečių detalių.
Kai kurie jų, pavyzdžiui Charles Darwin, net nežinojo, kad siekia savo tikslo! Nežinojimas leidžia neateiti išankstiniams nusistatymams ir pretenzijoms.

Pagrindinis viso gyvenimo tikslas, misija, likimas – vadink kaip nori – dažniausiai gimsta daug vėliau ir susidėlioja unikaliame tavo gyvenimo kontekste.

 

4) Svarbiausia yra ne detalus planas. Svarbiausia pagauti inerciją

Kartais sako, kad žmonės juda iš inercijos. Senas darbas, kuris nebetenkina, santykiai, kurie neteikia džiaugsmo ir pamažu ėda gyvenimą. Nes kitaip jau nebemoki, jau per daug metų praėjo, per daug pinigų investuota į projektą. Čia yra judėjimas iš inercijos.

Judėti prie gerų ir naudingų dalykų taip pat reikia su inercija. Inercijos trūkumas yra priežastis kodėl tau reikia motyvacijos. Motyvacija kyla iš veiksmo, o pradėti veiksmą nuo nulio reikia labai daug energijos.
Idealiu atveju, vakuume, vieną kartą pajudintas kūnas niekad nenustos judėti. Tik mes negyvename vakuume. Aplink yra labai daug visko, kas sukelia trintį, kuri palaipsniui stabdo net didžiausią, išjudintą kūną, judantį didžiausiu įmanomu greičiu.

Progreso procesas, kaip visada, dvilypis.
a) palaikyti judėjimą.
b) sumažinti trintį.

Judėjimui palaikyti galima naudoti daug priemonių. Ieškoti įkvėpimo, džiaugtis kitų žmonių palaikymu, matyti realią savo veiklos naudą, rūpintis savo sveikata, pailsėti ir pan. Galiausiai, kartais tikrai, tiesiog reikia fizinės jėgos, kad išjudintum save iš laikinos stotelės ir vėl pagautum inerciją.

Sumažinti trinčiai, mes žinome, ne ką mažiau metodų. Bet vienas iš universaliausių yra nustoti galvoti apie nereikšmingas smulkmenas. Negivinti fakų apie nereikšmingas nesąmones. Neklausyti neigiamos kitų nuomonės, per daug nesirūpinti ką apie mane pagalvos. Labai naudinga suprasti, kad tavo protas nėra tavo draugas. Tavo protas dažniausiai nori to, kas yra lengva ir sukelia gerus jausmus. Protas nori negalvoti apie tai kas sunku. Įvaldyti savo protą ir sąmoningai rinktis apie KĄ ir KAIP nori galvoti yra didžiausia įmanoma meistrystė.

5) Darbas

Šitas yra paprastas. Dažnai, ieškant geriausių taktikų ir praktikų mes galime pamiršti, kad sugebėjimas ilgai ir kantriai dirbti ir yra tai dėl ko mums reikia visų keistų praktikų ir taktikų.


Kontekstas

• Nuotrauka: Himesh Kumar Behera iš Unsplash
• Straipsnį išjudino šis video ir pokalbis su Žydrūnu, kurio metu supratau, kad „mano vaidmuo yra panko mokslininko ir iš šio vaidmens reikia vystyti Raumeningą Protą.“
• Apie tai kaip negivinti fakų rekomenduoju paskaityti čia.

avatar
  Prenumeruoti  
Pranešti