Sėdžiu savo studijoje prie kompiuterio. Dešinės rankos petys (priekinė deltoido dalis) yra patemptas ir pakėlus alkūnę ties galva – nudiegia skausmas. Tos pačios rankos rodomojo piršto krumplis užvakar stipriai sumuštas ir ištinęs tiek, kad tarp pirmų dviejų krumplių nebėra tarpo.
Spaudinėju patinimą, kaip šaltakraujis chirurgas, ieškodamas skausmingiausios vietos ir laukdamas kol pacientas (aš) kvyktels, taip parodydamas, kad chirurgas priėjo prie reikalo: „Sumušti audiniai, nemaloniai traškančios sausgyslės. Susirinkę skysčiai…“
Tokios, mėgėjiškos, diagnozės užteko, kad nuspręsčiau tądien leisti rankoms pailsėti ir neimti kalavijo.

Po pusantros valandos jau lengvai siūbavau kalaviją ir atlikinėjau lėtų, techniškų kirčių improvizacijas. Petį kartais nudiegdavo, krumplį ir visą pirštą nemaloniai tempė, bet ką galėjau sau padaryti?

Ko gero mane rimtai įtraukė veikla, kurios akronimas skamba kaip infekcinė liga.
Labas, aš sergu HEMA (Historical European Martial Arts).

O pirminiai simptomai matėsi jau gerokai anksčiau, nes HEMA į mano akiratį vis patekdavo žiūrint įvairius video Youtube. Ir tai atrodė kaip veikla, kuria užsiimti norėčiau ir galėčiau. Bet vis tie „norėčiau, kažkaip, galėčiau ir vieną dieną“. Kol 2018 vasarą, pagavau įkarščio ir nusprendžiau veikti.

Google -> „HEMA Lietuvoje“ ir už poros dienų važiavau pasižiūrėti kaip atrodo treniruotės Vilniuje, Kalavijo meistrystės mokykloje. Pasikalbėjau, pasukinėjau kardą ir išvažiavau namo. Tai ką pamačiau ir išbandžiau nebuvo tai ką mačiau labiausiai įkvepiančiuose video, tačiau tai buvo nepalyginamai geriau nei „galėčiau ir norėčiau“. Tai buvo tikri žmonės, kurie daro tikrus dalykus, kurie jiems patinka. Mano gentis.

Toliau, tikslas galvoje skambėjo maždaug taip: „ Nuo šiol kuo dažniau ir ilgiau laikyti rankoje kalaviją arba kardą“.

Susitariau ateitį į pirmą treniruotę pas Husarus, kurie užsiima kardo valdymo menu, Kaune.

Tačiau prisipažįstu, kad jau tada buvau sukūręs planą:
a) Infiltruotis,
b) rasti kažką, kas norės užsiimti kalavijais (longswords),
c) pradėti užsiimti kalavijais.

Taip susipažinau su Mariumi, savo broliu šioje sunkioje ligoje. Maždaug po keturių mėnesių gimė Renesanso kalavijo mokykla.

Istoriniai Europos Kovos Menai (IEKM)

Jei mėgsti gilintis, tobulinti savo įgūdžius, ieškoti sunkumų, kurie užgrūdina ir nori gyvenime kažko tikro – šie kovos menai gali atsiverti tau visu gražumu.

ISTORIJA

HEMA, studijavimas ir praktika vyksta remiantis išlikusiais manuskriptais ir knygomis, kurios buvo parašytos XV-XIXa. Europos fechtavimosi meistrų. Brutaliai sakant, didžiąja dalimi, tai yra mirę kovos menai, nes mes neturime gyvų meistrų tradicijos, kur meistrystė buvo perduoda iš kartos į kartą.
Todėl galima sakyti, kad HEMA yra rekonstruojami kovos menai, o tai sistemingai vyksta apie dvidešimt metų, daugiausiai Europoje ir JAV.

Europiniai kovos menai niekad nebuvo visiškai pamiršti. Paskutinė jų evoliucija yra Olimpinio fechtavimosi, bokso ir imtynių disciplinas. Todėl žvelgiant iš istorinės perspektyvos, žodis Historical čia yra svarbus.

Aštrus, geležtinis ginklas, kaip kalavijas ar durklas buvo savaime suprantamas ir neatsiejamas dalykas nuo žmogaus gyvenimo ir mirties, tačiau, per laiką tai tapo vis mažiau aktualu. Šiandien, galimybė mirti nuo smurtinio konflikto yra mažiausia nei bet kada istorijoje. Todėl natūralu, kad mūsų kultūroje, kovos ir savigynos menai nustojo būti aktualūs. Tema apie kovos menų praktikos naudą XXIa. yra verta atskiro straipsnio, todėl toliau nesiplėsiu.

Žvelgiant iš grubios istorinės perspektyvos (vėl), galima suskirstyti populiariausias HEMA disciplinas pagal periodus, kuriuose evoliucionavo ginklai ir jų panaudojimo būdai.

• Vėlyvieji viduramžiai – daugiausiai dėmesio sukasi apie ilgąjį kalaviją, kalaviją ir skydą ar mažą skydelį. Populiariausias HEMA ginklas yra kalavijas, valdomas dviem rankom, 120-140cm ilgio, 1300-1700g svorio. Todėl dažniausiai praktikuojama pagal dviejų meistrų Liechternauer ir Fiore dei Liberi traktatus ir jų interpretacijas.
Arba tiesiog Vokiška ir Itališka mokyklos.

• Renesansas – atnešė lengvesnius vienos rankos kalavijus ir rapyrų kovos sistemas,

• Ankstyvas modernus laikas – daugiausiai dėmesio mažesniems ginklams (smallswords), kariuomenės kardams ir vaikštomųjų lazdų kovoms.

Šiandien, visi girdėjo kažką apie rytų kovų menus. Kodėl, tuomet, importiniai yra populiaresni už vietinius ir kodėl kalbant apie kalavijus pirma asociacija yra riteriai?

• Populiariausi kovos menai yra kova vienas prieš vieną, plikomis rankomis arba su minimaliu reikalingu inventoriumi kaip pirštinės ir minkštos kūno apsaugos. Tai gerokai atveria juos plačiajai visuomenei ir neįpareigojančiai praktikai. O sugebėjimas, be ginklo, nugalėti arba nuginkluoti oponentą gali būti naudingas ir šiandien.

• Populiariausi sportiniai kovos menai, kurie kartu yra ir pramoga žiūrovams turi būti įdomūs ir nesunkiai suprantami publikai.

HEMA, šiuo atveju, yra iš naujo jauni kovos menai. Tokie jauni, kad mes net patys nežinome kaip save interpretuoti. Jei traktuoti tai kaip kovos meną, tuomet jis yra nepraktiškas, nes geležtiniai ginklai ir jų panaudojimas yra itin pragmatiškas – sužeisti ir/arba nužudyti savo oponentą. Mūsų kultūrinis kontekstas yra kitoks ir šių įgūdžių nebereikia apsaugoti savo gyvybei, artimiesiems ir turtui.

Jei traktuoti HEMA kaip sportinį kovos meną, panašiai kaip Olimpinį fechtavimą, tuomet šie menai yra dar gana ankstyvoje stadijoje iki kol juos bus galima matyti prestižiniuose renginiuose.

Ir riteriai. Pasaulyje gana plačiai paplitęs istorinės rekonstrucijos judėjimas. Jei matei žmones su metaliniais šarvais ir kalavijais, greičiausiai jie yra rekonstruktoriai. Jei trumpai – rekonstrukcijos tikslas rekonstruoti istoriją, tad karyba ir apranga yra neatsiejama to dalis.

HEMA išsiskiria tuo, kad mūsų tikslas yra rekonstruoti kovos meną išskirtinai, todėl savo praktikoje mes remiamės išlikusiais istoriniais šaltiniais, kurie mus pasiekia iš vėlyvųjų viduramžių ir vėliau. Tuo tarpu istorinės rekonstrukcijos kova gali būti paremta interpretacijomis, jei nėra išlikusių istorinių šaltinių, pavyzdžiui Baltų genčių, Vikingų ar Viduramžių Europos rekonstrukcija.

EUROPA

HEMA apima platų kovinių menų spektrą, kurie tradiciškai buvo praktikuojami Europoje ir jos kolonijose. Studijuojant traktatus kovos metodikos skirstomos į:

• Kovą be šarvų, įvairiais, kartais maišytais, ginklais kaip: kalavijai, rapyros, kalavijai su skydais, kardai, durklai, peiliai, ietys ir t.t.
• Kova su šarvais, su aukščiau išvardintais ginklais.
• Kova jojant ant žirgų, su šarvais ir be, pagrindiniai ginklai kalavijai ir ietys.
• Kova be ginklų, imtynės ir kumštynės. Šie principai, paprastai, buvo bazinės žinios, eidavusios kartu su visais kitais kovų metodais.

Populiariausias ginklas šiandien, yra kalavijas, praktikuojamas pagal vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvojo renesanso tradicijas. Greta sėkmingai veikia Renesansiniai kalavijo menai su rapyromis ir trumpesniais kalavijais. Taip pat lenkiškas kardas.

HEMA klubuose yra praktikuojamos įvairios disciplinos iš skirtingų laiko periodų, nes tai kas istoriškai buvo vėliau, nebūtinai yra „geriau ar įdomiau“.

Geležtinis ginklas skirtas kovai, o galbūt ir darbui, kitoms praktinėms funkcijoms, buvo kultūros dalis. Kultūros, kuri mūsų akimis turėjo keistus niuansus. Todėl didelis, 75-113cm ilgio peilis (Messer) galėjo būti tiek darbo, tiek savigynos įrankis.
Kalavijas buvo išskirtinai kovos ginklas ir juos turėti galėjo nešiotis išskirtinas teises turinys žmonės.

KOVOS MENAI

Kovos menų meistrai buvo vadinami masters of defence (angl. – gintis, gynybos). Vėliau šis terminas pavirto į fence ir Arts of Fencing. HEMA, dažnai minimas terminas KdF, yra santrumpa Kunst des Fechtens (vok.) reiškiantis ne ką kitą, kaip „kovos menai“.

Ilgą laiką žodis fechtavimas (fencing) buvo asocijuojamas tik su sportiniu fechtavimu, tačiau šis terminas yra pakankamai senas ir platus, todėl šiandien legaliai galima sakyti, kad HEMA yra istorinis fechtavimas (Historical fencing).

Tai kas yra kovos menas yra komplikuotas klausimas, todėl toliau žvelgiu į tai kaip kovos meno aspektą suprantu HEMA kontekste. Iš praktinės ir iš filosofinės pusių.

Kovos menas yra strategija, kuri prasideda su rimtu pasiryžimu praktikuoti kovos meną ir persipina su kitomis veiklomis gyvenime. Kovos menas yra ir taktika, kaip įžengti į ringą. Mėginimas perprasti oponento planą ir psichologiją, gebėjimas kontroliuoti tai kas dedasi tavo pačio galvoje. Atitinkamas balansas tarp racionalaus mąstymo ir intuicijos, instinktai, raumeninė atmintis – veikianti be tavo sąmoningo suvokimo, tuo pačiu improvizacija. Ir tuomet, kovos menas yra kai viso to nebelieka. Lieki tik tu, tavo oponentas ir abu esate vienoje tėkmėje.

Tiesa, vieno HEMA aspekto, mes, galbūt, nesuvoksime niekad. Ką reiškia rankoje laikyti aštrų kalaviją, vilkėti vienus marškinius ir matyti oponentą ir jo rankose laikomą geležtę. Mąstyti, kad čia stovite dviese, tačiau namo grįš tik vienas.
Arba žinojimas, kad tavo garsiai išsakytas įžeidimas gali paskatinti žmogų tave iškviesti į dvikovą. Pasaulis, dar visai nesenai, buvo stipriai kitokia vieta gyventi.

Kalbėdami apie Europinius kovos menus mes dažniausiai neturime mintyje mūšių, militaristinių disciplinų ir to meto kareivių paruošimo. Tiesa, kad griežtų padalinimo linijų nubrėžti negalima, nes viskas yra glaudžiai susiję.

Istoriškai, Prancūzijos revoliucija ir jos aidai, Apšvietos idėjos Europoje buvo lūžis, po kurio iki tol populiarios Fechtshule (fechtavimosi mokyklos/turnyrai) neteko savo populiarumo.

16-18a. Europoje egzistavo ne vien teisminės ir garbės gynimo dvikovos. Vykdavo fechtavimo turnyrai, vedini tikro sportinio intereso. Būdavo renkami piniginiai prizai ir laikomasi taisyklių. Kartais ginklai būdavo ištepami kreida ir smūgiuojama plokščiąja kalavijo dalimi, todėl dalyviai privalėjo rengtis juodai. Kartais dvikovos vykdavo iki pirmo kraujo, neaštriais ginklais, tačiau kirčiai į rankas buvo draudžiami, todėl taikinys likdavo galva. Etiketas ir taisyklės neleisdavo rimtai sužaloti savo oponento, nes dalyviai būdavo miestiečiai, kurie galėjo būti amatininkai ar kitokių sričių atstovai.

HEMA Šiandien

Taigi, čia mes turime visiškai tikrus Europietiškus kovos menus, kurių populiarus sparčiai didėja. Lenkijoje ir Vokietijoje yra masė HEMA klubų. Patys stipriausi klubai, įkurti pasaulinio garso kovotojų yra Slovėnijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje.
Daug žmonių praktikuoja kovos menus kartu su instruktoriais ir mokytojais specialiai tam įsteigtose mokyklose, kurios jungiasi į didesnius aljansus ar federacijas. Kitas, mažesnis entuziastų junginys yra klubas, o dar mažesnė iniciatyva – studijų grupė.

Rašyti „pasaulinio lygio…“ yra drąsu. HEMA, kaip bendruomenė yra unikali ir jos viduje žmonės ar klubai yra žinomi ir pripažįstami. Tačiau už bendruomenės ribų, tai vis dar yra nežinoma arba nesuprantama veikla.

Istorinių kovos menų praktika, paprastai susideda iš šių elementų:

• Kovos meno technikos treniruočių – solo, su partneriu, arba grupėse. Tai yra manuskriptų studijavimas, interpretavimas ir pritaikymas praktikoje.
• Fizinio pasiruošimo – sprogstamosios jėgos, ištvermės, reakcijos lavinimo treniruotės ir pan. Šiam aspektui lavinti galima pasitelkti daug puikios informacijos iš kitų kovos menų ir sportų, kurie veikia panašios biomechanikos principais.
• Specifinių aštraus ginklo valdymo treniruočių – taikinių kapojimas aštriais ginklais. Praktika, kuri padeda lavinti taisyklingą geležtės valdymą ir pagarbų elgesį su ginklu.
• Fechtavimosi (sparingo) – vienas prieš vieną. Tai yra didžiausias testas, kuomet viskas ką sugebi jungiasi į vieną.

Šiuo straipsniu stengiausi papasakoti kaip formavosi Europiniai kovos menai ir kas HEMA yra šiandien. Tai yra labai plati ir kompleksinė tema. Tikrai ne viskas šioje bendruomenėje yra vien nuotykiai ir nežabotas smalsumas. HEMA ateitis yra kontroversiška tema tarp bendruomenės narių.
Judėjimas yra jaunas, vos dvidešimties metų, todėl HEMA įgauna vis daugiau pagreičio. Atsiranda daugiau specializuotos įrangos gamintojų, daugiau kovotojų, daugiau turnyrų ir daugiau būdų kaip Europiniuose kovos menuose rasti tai, kas asmeniškai yra įdomiausia.

Mane tai įtraukė nes per HEMA aš sugebu išreikšti save skirtingose srityse, kurios vėl susipina atgal į vieninga rezultatą, kuris yra prasmingas. Šie kovos menai yra mūsų kovos menai, jie buvo praktikuojami Europoje ir turėjo aiškią funkciją tarp visuomenės narių. Labai įdomu stebėti kaip bendruomenė auga, formuojasi ir bręsta. Lygiai taip įdomu yra būti šios bendruomenės nariu. Prisiimti atsakomybę ir suteikti mažą savo indelį į HEMA ateitį.

Nuotrauka iš Minske vykusio HEMA renginio. Tekstas šalia nuotraukų skelbia: „When we were children, we deamt to become knights. We became adults only to allow other children to follow the same dream.“

Už straipsnio viršelio nuotrauką esu dėkingas T.HEMA. Pačios kokybiškiausios nuotraukos, kokias tik esu matęs.

Bendras Istorinių Europos kovos menų tinklapis IEKM.lt
Kaune veikiantis HEMA klubas yra Renesanso kalavijo mokykla.
Vilniuje turime Kalavijo meistrystės mokyklą ir Plieno taktą.

avatar
  Prenumeruoti  
Pranešti