Mes puikiai mokomės iš istorijų, nes jose pateikta informacija leidžia įsijausti emociškai, priešingai nei mokantis tiesiog faktus.
Mes lygiai taip pat gerai mokomės per metaforą. Ir galima teigti jog tai yra vienas efektyviausių informacijos įsisavinimo metodų.

Didieji literatūros, tapybos, muzikos ir kitų sričių meistrai, nuo seno, bandė mums perteikti aukštesnius idealus, emocijas ir idėjas per savo kūrybą. Suviliodami mus gražiomis formomis (video nuoroda), spalvomis, dinamika, stipriais jausmai ir pan. Jie bandė nupasakoti mums istorinius įvykius, perspėti, pamokyti ar tiesiog atkreipti dėmesį į paprasto gyvenimo ir gamtos grožį.
Kol menas pasuko kita kryptimi.

XXIa vėl ryškėja tendencija kokybišką mokomajį turinį paversti Trojos arkliu, pateikiant tai kaip pramogą. Vienas geresnių praktinių pavyzdžių yra Tim Ferriss Experiment. Tai savotiškas realybės šou, parodantis kad sudėtingiems įgūdžiams įgauti užtenka daug mažiau laiko, nei įprasta manyti.
Arba internetinis mokomasis projektas Crash Course, be problemų galintis padėti užkaišyti skyles mokykliniame išsilavinime.
Vienas mano mėgstamiausių – moderni praktinės filosofijos mokykla The School of Life.

Jei video yra oficiali 21a media ar knygos vis dar aktualios?


Slaptas grožinės literatūros potencialas

Nuolatinis produktyvus darbas neįmanomas be poilsio. Todėl auginant asmeninį efektyvumą reikia kelti ne vien darbo, bet ir poilsio kokybę. Istorijų skaitymas suteikia galimybe atkabinti mintis nuo standartinių aktualijų ir leidžia smegenims pailsėti.

Skaitydami mes kuriame abstrakčias mintis apie aprašytas vietas, žmones ir įvykius.
Kažkada matei medinę tvorą. Kažkada matei dykumą. Dabar įsivaizduok medinį aptvarą dykumoje, kuriame ganosi kupranugariai. Ko gero tokio dalyko niekad nesi matęs realybėje. Tačiau be pastangų gali sukabinti skirtingus suvokimus į vieną vaizdinį.

Būtent sugebėjimas sujungti dar niekad nesujungtus suvokimus yra naujų idėjų generavimas. Vienas iš labiausiai vertinamų XXIa sugebėjimų. Taigi skaitydamas grožinę literatūrą gali ilsėtis, mėgautis ir treniruotis vienu metu.
Turbūt girdėjai bent vieną citatą apie vaikišką naivumą ir to netekusius suaugusius. Jei žmogus nebeturi sugebėjimo mėgautis net trumpa istorija, didelė tikimybė, kad jis gyvena nepilnavertišką gyvenimą.

Skaitymas yra unikali veikla. Viena iš tokių, kuri daro mus žmonėmis. Remiantis mokslu, šiandien mes tikrai nežinome ar visatoje yra kitų būtybių, kurios sugeba ženklinti savo mintis ir vėliau sugebėti jas perskaityti.


Tai kur tos proto treniruotės?

Pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą įrankį.

Bet kokia istorija gali įtraukti ir leisti atsipalaiduoti. Tačiau ne visos istorijos atitinka aukščiau aprašytus kriterijus. Naujienos, praktinė informacija ir asmeninio tobulėjimo knygos reikalauja susikaupimo. Tokie tekstai parašyti kitokiais tikslais ir stiliumi.

Atsakymas – grožinė literatūra.

Trumpesnės istorijos, kaip pasakos, yra apie trumpus įvykius. Jos moko mus teigiamų vertybių ir moralės normų, todėl nuo seno mėgstamos mažų ir didelių skaitytojų.

Tačiau tikrasis potencialias slypi didelėse knygose.

Ilgo formato istorijose su mumis komunikuos personažai, į kurių išgyvenimus bandysime įsijausti. Tai pavyks jei autoriaus sugebėjimas rašyti bus pakankamai geras. Todėl verta rinktis savo mėgstamo žanro knygas, sulaukusias didelio pripažinimo. Parašyti tikrai gerą grožinės literatūros kūrinį yra velniškai sunku. Skaitytojai yra labai aršūs kritikai, todėl knygos turinčios daug 4+ žvaigžučių reitingus amazon.com niekad neapvilia.

Nemanau jog žanras turi įtakos. Svarbiausia įtikinamas ir žmogiškas veikėjas, kuris susiduria su realiomis problemomis. Gal tau ir neteks gelbėti pasaulio nuo drakonų invazijos. Tačiau jei herojus pakeliui turi daryti sunkius pasirinkimus tarp to kas teisinga ir to, kas lengva… Supranti kur link suku.


Kaip kokybiškas skaitymas mus tobulina

Įsivaizduoju jog nutuoki kas yra vizualizacija ir protingas sapnavimas. Didžiausia šių veiklų suteikiama nauda yra savęs matymas, išsprendžiant tam tikras problemas. Nors viskas vyksta mintyse, tu tiek įsijauti, jog atliekama užduotis pradeda atrodyti įmanoma realiame pasaulyje.

Svarbiausias viso to aspektas yra kylantis jausmas. Jausmas jog gali kažką atlikti yra tai kas mus įgalina ir didina pasitikėjimą savimi.

Kai skaitai esi labai arti personažo, gal net jo ar jos galvoje. Tu įsivaizduoji ką jis ar ji jaučia, tu tiesiog tampi tuo personažu savo galvoje. Geras rašytojas duos tik mažus, bet kritinius informacijos gabalėlius, o visa kitą sukurs tavo smegenys, sudėliodamos vaizdą ir jausmą iš anksčiau patirtų suvokimų.

Todėl visa tai ką jaučia personažas, susidurdamas su sunkumais, išties, jauti tu. Kuomet personažas įveikia sunkumus ir pasiekia savo tikslus, tau kyla pasitikėjimo savimi jausmas, lyg ką tik nugalėjai drakonus.
Šitaip smegenyse formuojasi neuroasociacija: sunkumai + pastangos = pergalė.

Neuroasociacijos – tai jungtys tarp minčių ir emocijų mūsų prote, kurios sukuria visą mūsų elgseną ir veiklos rezultatus.

Virsmai.lt

Ekstra dimensija

Papildomą dimensiją šiam pasitenkinimo jausmui suteikia kompiuteriniai žaidimai. Nes juose mes būname apdovanoti už realius savo veiksmus.

Ir kaip mes mėgstame būti apdovanoti.. Nes tai yra natūralus psichologinis poreikis. Kurį žaidimo dizaineriai gali panaudoti kaip efektyvią psichologinio manipuliavimo priemonę. Taip sukurdami priklausomybę konkrečiam produktui.
Bet kol kas palikime žaidimus nuošalyje.

Bet, pagalvok koks potencialas slypi sugebėjime išsivystyti asmeninė priklausomybę siekti tikslų, perkopiant bet kokius sunkumus.


Pagal ką aš renkuosi teisingą priemonę

Skonis yra skonio reikalas.

Klasikinės knygos visada išliks geras pasirinkimas. Smokas Belju, Trys muškietininkai ir pan. Senos knygos turi savito žavesio. Tai istorijos, kurios išlaikė dešimtmečių patikrinimą ir buvo parašytos kai pasaulis buvo paprastesnė vieta gyventi. Bent jau taip atrodo dabar.

Mano skonį atitinka per pastaruosius du dešimtmečius išleistos fantastinės knygos. Parašytos autorių, kurie sugeba sukurti gilius personažus ir fantastinius, tačiau įtikinamus, savitą logiką turinčius pasaulius.
Labiausiai mėgstu tamsios fantastikos žanrą (Dark Fantasy), skirtą subrendusiai auditorijai. Tokiuose pasauliuose magija nėra visagalis elementas. Būna gvildenamos rasizmo, nelygybės, ir kovos už išgyvenimą temos. Nebūna absoliutaus blogio ir visiško gėrio. O personažai nėra tipiniai riteriai ir rūmų damos.


Rekomendacijos

Brandon Sanderson – sukūrė daug ryškių vyriškų ir moteriškų personažų. Plačiausiai pripažinta knygų serija – The Stormlight Archive – kurioje veikėjai manosi pagrindinio personažo role.

Patrick Rotfhuss – The Kingkiller Chronicle serija. Pirmuoju asmeniu pasakojama istorija apie jaunuolį vardu Kvothe. Savotiška, daug brandesnė Hario Poterio versija.

Andzej Sapkowski – Raganiaus serija. Pagrindinis personažas Geraltas yra profesionalus pabaisų medžiotojas, kurio amatas, nors dažnai reikalingas, tačiau retai susilaukia pagarbos. Nepaisant visko, Geraltas daro dalykus dėl tų, kurie jam rūpi. Kartais daro klaidingus sprendimus ir dažnai yra priverstas nuspręsti kuris iš dviejų blogų pasirinkimų suteiks pasauliui mažiau blogio.

George R.R. Martin – Song of Fire and Ice serija. Arba plačiau žinoma kaip Game of Thrones.
Pasakyk kas yra tavo mėgstamiausias Sostų karų personažas ir pasakysiu kažką apie tave.
Knygų serija yra fenomenali. Verta pamėginti skaityti net jei peržiūrėjai TV serialą, nes istorija abiejuose formatuose šiek tiek skiriasi.


Nesustojantis darbas ir nuolatinis skubėjimas yra mūsų amžiaus fetišas. Todėl, dienos gale, poilsis yra svarbu. Ir jis neturėtų būti maišomas su efektyvumu ar darbu, jei tai nors kiek trukdo pačiam poilsiui.

[yikes-mailchimp form=“1″ description=“1″ submit=“Užsiprenumeruoti“]

Leave a Reply

Drąsiau, būk pirmas!

avatar
  Subscribe  
Pranešti