Simas Balčiūnas


Nuotrauka: Jordi Payà

Žodį dieta toliau naudoju kaip apibendrinimą to , kaip ir kodėl valgo žmogus. Kiekvienas turime savo asmeninę dietą, net jei ir nesistengiame (ne)valgyti kažko specifinio. Kai daugiau žmonių valgo panašiai, jų mitybos įpročius galima apibrėžti į dietas ir suteikti joms pavadinimus. Pavyzdžiui lietuviška dieta, itališka dieta, vegetariška dieta ir panašiai.

• • •

Paleolitu vadinamas laikotarpis, prasidėjęs prieš 2mln metų, kurio tiesioginis vertimas skamba kaip – senasis akmens amžius. Tuo metu mūsų protėviai gyveno būreliuose ir naudojo nesudėtingus akmens, medžio ir kaulo įrankius. Maitinosi aplink randamu, augalinės kilmės maistu: uogomis, grybais, šaknimis, sėklomis, taip pat medžiodavo ir žvejodavo. Dėl to jie mums žinomi kaip medžiotojai-rinkėjai. Neretai jiems tekdavo ir pabadauti, nes maisto nebuvo apsčiai, o ieškojimas užimdavo nemažai laiko.

Paleolitas baigėsi prieš 12 tūkst. metų, kuomet žmonės pradėjo pamažu užsiiminėti žemdirbyste ir veisti naminius gyvulius, todėl tapo sėslesni. Mitybos racione pradėjo daugėti mėsos ir grūdinių kultūrų, prasidėjo neolitas – naujasis akmens amžius.

Didžitalitas – skaitmeninis akmens amžius

Apie paleolito laikų mitybos principus (toliau tiesiog paleo) pradėta kalbėti dar 1970m, bet visuomeninis susidomėjimas pradėjo augti 2002m, po to, kai buvo išleista knyga, vienprasmišku pavadinimu – The Paleo Diet.

Toliau sekė tokie leidiniai kaip Wheat Belly, Grain Brain, dar daugiau studijų bei straipsnių, kol Gluten Free (be glitimo), sveikai gyvenantiems, tapo mados klyksmu. Paleo dieta vertinama kaip trendinė, panašiai kaip ir visos kitos, stebėjimais, mokslinėmis studijomis ir loginiais išvedžiojimais pagrįstos dietos, kurios dažai prieštarauja viena kitai. Vienas iš daugumą modernių dietų siejančių bruožų yra pažadai lengvai atsikratyti papildomų kūno riebalų, užsiauginti raumenis ir gerai jaustis.

Vis tik paleo šalininkai argumentuoja, kad būtent paleo, yra vienintelė dieta, kuri tinka mums visiems ir yra užmiršta natūralaus gyvenimo dalis. O stipriausias argumentas keliamas iš to, jog paleo remiasi įdomia ir netradicine mokslo šaka – evoliucijos teorija.


Paleo kertinis akmuo nr. 1 – Evoliucinė teorija

Jei paleolito laikotarpyje žmonės sugebėjo užsiauginti didesnius smegenis, padidinti savo populiaciją, išvystyti naujus bendruomeninius įgūdžius, išrasti naujus įrankius, sukultūrinti augalus, prisijaukinti gyvūnus ir pradėti gaminti molinius indus – jie ko gero kažką darė teisingai. Tikimybė, kad jų mityba buvo viena iš priežasčių leidusių sėkmingai evoliucionuoti. Ir viso to rezultatas esi tu. Mūsų visų genuose vis dar užkoduota tų pačių protėvių informacija ir, kaip teigiama, jos išraiška nėra vien plaukuotos rankos ir suaugę antakiai.

Mūsų protėviai 2,000,000 metų valgė bet ką, ką tik galėjo nutverti aplink save, galbūt net savo gentainį… O toliau 12,000 metų (~17 kartų trumpesnį laiko tarpą) jų mityboje daugėjo grūdų, mėsos ir pieno produktų. Kol prieš 200 metų, sprogus pramonės revoliucijai, agrikultūra tapo stipriai industrializuota maisto pramonės šaka, o mūsų mitybos įpročiai pakito dar stipriau.

Paleo šalininkai teigia, kad šiandieninio žmogaus organizmas yra vis dar suderintas paleolito mitybai, todėl įprastos dietos, ypač standartinė, vakarietiška, daro organizmui ilgalaikę žalą ir gali būti atsakingos už daugumą naujojo amžiaus negandų. Pavojingas viršsvoris, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairūs vidinių organų nepakankamumai, diabetas, vėžys ir neurologiniai sutrikimai kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos ir autizmas. Faktas, kad šių ir panašių ligų atvejų progresyviai daugėja.

Paleo kertinis akmuo nr. 2 – Mokslas

Sočiosios riebalų rūgštys, kaip buvo ilgai manyta, nesukelia širdies ligų. Per didelis, suvartojamų, angliavandenių kiekis gręsia viršsvoriu ir net diabetu. Genetiškai modifikuotas augalinis maistas ir industrinėse fermose užaugintų gyvulių mėsa sukelia hormonį disbalansą žmogaus kūne. Nemandagu pamiršti ir glitimo. Į šias temas, Raumeningas Protas, gilinsis netolimoje ateityje.

Paleo principas

Iš to kyla pagrindinis ir nesudėtingas, paleo dietos principas – valgyti tai, ką valgė paleolito gyventojai.
Deja, visas paprastumas čia ir baigiasi. Paleo principas labai greitai pavirsta komplikuotų pasirinkimų rezginiu, bandant pritaikyti jį savo kasdienybėje. Susiorientuoti tampa lengviau paleo principą apsukus iš kitos pusės – nevalgyti to, ko nevalgytų žmogus, gyvenęs prieš du milijonus metų. Tiek išsiaiškinus galima sudaryti du sąrašus.

Ne paleo maistas:

Visos grūdinės kultūros ir jų produktai – kruopos ir miltiniai gaminiai.

Ankštinės kultūros – pupelės, lęšiai ir žemės riešutai.
Pieno produktai – sviestas, sūris, grietinė, jogurtas ir pan.
Cukrus ir dirbtiniai saldikliai.
Krakmolingos daržovės – bulvės, burokai.
Soja – bet kokie sojos produktai.
Genetiškai modifikuotos daržovės.
Genetiškai modifikuoti vaisiai.

Pramoniniu būdu, fermose užaugintų gyvulių mėsa ir žuvis.

Pramoniniai maisto gaminiai, kurie gali būti supakuoti ir padėti į lentyną – saldumynai, greitas maistas ir pan.
Daržovių ir sėklų riebalai/aliejai – rapsų, kukurūzų, žemės riešutų, saulėgrąžų, vynuogių kauliukų ir bet koks margarinas.

Gėrimai – alkoholis, vaisių sultys, vaisvandeniai. Kofeinas – kava ir juoda arbata.

Paleo maistas:

Ekologiškai užaugintų, garduose gyvenančiu gyvūnų mėsa. Svarbu, kad gyvūnai būtų maitinami ne tik ekologišku maistu, bet valgytų tai, ką ir turi valgyti gyvūnai. Jautiena, kuri yra buvo maitinama ekologiškais grūdais, bus daug prastesnės kokybės nei žole maitinta mėsa. Tas pat taikoma žuvies produktams, paukštienai ir kiaušiniams.

Rekomenduojama valgyti kuo daugiau ekologiškų, vietinio auginimo maisto produktų:

Švieži vaisiai,
Šviežios daržovės,
Riešutai,
Sėklos,
Natūralūs aliejai – alyvuogių, riešutų, linų sėmenų, avokadų, kokosų, palmių (palmių aliejus yra kontroversiška tema).

Gėrimai – vanduo, žolelių arbatos, žalia arbata.

Paleo dieta yra pastatyta ant natūralaus maisto (angl. wholefood) produktų. Natūralus, šiuo atveju, yra kuo mažiau apdirbtas, kuo arčiau savo pirminės formos esantis maistas.

Renkantis paleo maistą parduotuvėje galima vadovautis vieno ingrediento taisykle. Pavyzdžiui: brokolis, ridikas, kiaušinis, mėsos gabalas ir .t.t. Vyniotinis iš dvylikos įdarų ir skonio stipriklių nepatenka į paleo radarą. Perkamas maistas turi būti kuo arčiau savo pirminės formos, na, kad urvinis žmogus pažiūrėjęs, sugebėtų nuspėti kas tai per daiktas.

Paleo dietoje raginama neskaičiuoti kalorijų, nevalgyti pagal laikrodį, o tiesiog vadovautis savo alkio jausmu. Ar valgymas tuomet nepavirs apsirijimo fiesta? Trumpas atsakymas yra ne, nes didžioji maisto medžiagų dalis lėkštėje bus baltymai ir riebalai. Kitaip sakant – mėsa ir daržovės.
Angliavandeniai, paleo dietoje, vartojami labai saikingai, riebalai užtikrina sotumo jausmą, o baltymų kiekis yra optimalus.

Per daug nesigilinant į tai kaip gaminti maistą… Mėsą reikia kepti ar ruošti kitaip, nes tuomet žmogaus organizmas  lengviau įsisavins maistines medžiagas. Tas pat galioja daržovėms, kurios nėra valgomos šviežios.
Beje, angliškas internetas, šiandien, tiesiog sprogsta nuo paleo receptų. Taip pat nėra sunku adaptuoti tradicinis receptus, nes kartais užtenka tiesiog išimti kelis ingredientus, pavyzdžiui ryžius iš balandėlių.

Patiekalai paruošti pagal paleo receptus yra sotūs, aprūpina kūną energija, reikalingomis medžiagomis ir neleidžia augti viršsvoriui. Pakoregavus maistinių medžiagų santykius paleo  galima pritaikyti tiek žmogui norinčiam numesti svorio, tiek profesionaliam atletui.

Paleo dieta turi tokį plyšį, į kurį žiūrima pro pirštus. Pro tą plyšį įlenda maisto papildai. 

Čia reikia suprasti, kad paleolite mūsų protėviai nebuvo alfa gyventojai, kurie ridendavo didžiulius akmenis ir pavydavo stirnas. Galima tik džiaugtis, kad jiems pavyko išgyventi paleolitą. Kita vertus, šiandien, mes gyvename virš minimalaus išgyvenimo poreikių, todėl turime visas galimybes dominuoti. Gal ne laukinėje gamtoje (nes net šiandien mes nesame mitybos grandinės viršuje), bet stadione, plaukimo baseine, ofise ar kitame pasirinktame lauke.

Paleo priimtini maisto papildai yra atskiros vitaminų grupės ir mineralai (B, C, D, magnis, kalcis ir pan.), bet ne multivitaminai. Žuvies aliejus yra pilnavertis paleo maisto papildas. Viena iš hipotezių kodėl evoliucionuojant augo pirmykščių žmonių smegenys – nes jie gaudavo riebalų iš laukinių žuvų.
Augalinės kilmės baltymų milteliai yra už paleo ribų, bet baltymai susintetinti iš pieno produktų yra pilkojoje zonoje.

Paprasta (?)

Akivaizdu, kad paleo stipriai skiriasi nuo to ką mes laikome tikra lietuviška dieta. Gal net dabar mąstai: „erezija, nesąmonė, be duonos, be pieno? KPŠ tas glętimas?“

Gal, ant popieriaus, paleo atrodo kaip realybėje neįgyvendinamas, vakaruose sukurtas trendas, tačiau nenuginčijamai, yra žmonių, kuriems paleo leido pasiekti išsvajotus rezultatus – gerą sveikatą, atletiško sudėjimo kūną ir sutaupyti laiko, eliminuojant komplikuotus sprendimus apie mitybą. Yra žmonių kuriems paleo tapo ideologija ir leido pasinerti į fanatizmą, arba niekad nesibaigiančias abejones, klausinėjant savęs: „ar šitas maistas yra paleo“?

Todėl, objektyvumo vardan, reikia žvilgtelėti ir į tai kas dedasi kituose urvuose.

Akmenys į paleo daržą

Mokslininkai taip ir nesutaria ką ir kaip išties valgė priešistoriniai žmonės. Numanoma, kad jie pakramsnodavo ankštinius augalus, pirmykščius šakniavaisius ir primityviai apdorodavo grūdus. Tai paaiškintų kodėl paleolito pabaigoje žmonės pradėjo kultivuoti tam tikrus augalus.

Taip pat jie buvo išsibarstę aplink ekvatorių ir valgė labai skirtingą maistą. Vienos gentys turėjo galimybę valgyti daugiau mėsos nei kitos, įtakos turėjo ir metų sezonai. Atsižvelgiant į klimato kaitą ir pastovias medžiotojų-rinkėjų klajones, pasidaro aišku, kad tiesiog neįmanoma užrašyti vieningos paleolito dietos, juolab tiksliai nupasakoti jos įtaką tuometiniams gyventojams. Ne be reikalo ši mokslo šaka pavadinta  evoliucijos te – o – ri – ja.

12,000 metų yra šis tas. Žmogaus kūnas adaptavosi prie naujai atsiradusių maisto produktų ir didžiausias to įrodymas yra šiandieninis gyvenančių homo sapiens sapiens skaičius.

Pabandyk įsivaizduoti kieno nors tolimus prosenelius, savo dūminėje pirkioje valgančius raugintą duoną su sviestu ir siurbčiojančius rūgpienį. Ir jei tu dabar sėdi čia, šviesolaidinio interneto pagalba skaitai šį straipsnį, ko gero, jie kažką darė teisingai.

Maistas dabar yra tiesiog kitoks. Daugumos daržovių, kaip mes jas dabar suprantam, ankščiau tiesiog nebuvo. Dalis jų yra tolimi pusbroliai ir pusseserės, augalų, kurie augo žemėje prieš tūkstančius metų. O paleolito gyventojų vartojama mėsa buvo liekna ir raumeninga (1).

Todėl kiekvienas argumentas už paleo gali turėti motyvuotą kontrargumentą. (2) (3) (4)

Didžioji dauguma informacijos apie sveiką gyvenseną mus pasiekia iš vakarų. Natūralu kad jos paklausa yra didžiausia ten, kur tokios informacijos reikia labiausiai. Į viską naudinga žiūrėti šiek iš toliau, stengiantis įžvelgti kontekstą ir per daug neišsigąstant rėkiančių antraščių.
Be abejo, negalima ignoruoti fakto, kad į senąjį žemyną yra importuojama vis daugiau vakarų kultūros, kuri atsiliepia žmonių požiūryje į darbą, laisvalaikį ir mitybą.

Praktiškai pritaikomos tiesios paieškos

Vidutinis paleolito žmogaus gyvenimas trukdavo 35 metus vyrams ir 30 metų moterims. Urviniai žmonės buvo daug arčiau natūralių gamtos ciklų, todėl galima spėti, kad sulaukę 35 metų jie jau buvo atlikę viską kas buvo privalu – pratęsę giminę – ir tiesiog prarasdavo biologinę prasmę egzistuoti toliau.

Pasigilinus, kodėl dabar žmonės gali gyventi daug ilgiau, pasidaro aišku, kad tai vyksta dėka technologinių inovacijų, kaip iš čiaupo tekantis vanduo, kanalizacija ir maisto prekių parduotuvės. Žinoma, ištikus ligai ar traumai – medicina. Na, ir tai, kad gatvėmis nevaikšto alkani lokiai.

Bet visa tai nėra svarbu, nes jei technologijos dabar leidžia mums išgyventi daug ilgiau, tuomet maistas yra tai, kas leidžia mums gyventi sveikai!

Galbūt teko girdėti kažką panašaus į:  „vegetarai/veganai gyvena ilgiau, yra sveikesni ir laimingesni nei mėsą vartojantys žmonės“.

Klausimas, kurį mums kelia paleo – ar jie gyvena ilgiau ir sveikiau dėl to, jog nevalgo mėsos, ar dėl to, jog valgo daugiau daržovių ir daro sveikesnius pasirinkimus, susijusius tiek su mityba, tiek su gyvenimu apskritai?

Straipsnio pradžioje pasistengiau susisteminti ir aprašyti griežtą paleo dietą, o tuomet apmėčiau visa tai akmeninis. Tai kur, tuomet, ta tiesa?  Vienos tiesos nėra. Grįžtant prie paleo principo, jis gali būti tiek paprastas arba tiek sudėtingas, kiek tik nori. Čia galima susirasti asmeninį balansą tarp pasirinkimo suvaržymo (eliminuojant kenksmingą maistą) ir pasirinkimo išlaisvinimo (patogumo, ramybės ir sveikatos dėlei pasiliekant prie tam tikrų produktų).

Paleo dietos teorija (?)

Knygų apie paleo dietas autoriai kartais užima skirtingas pozicijas, rašydami apie tam tikrus maisto produktus. Pavyzdžiui pieną.

Pieniški ledai, pieno kokteiliai ir vaisiniai jogurtai yra už paleo ribų, nes šie produktai yra: a) iš pieno, b) pagaminti fabrike, c) sudėtyje turi pašalinių cheminių medžiagų.

Sviestas, natūralus jogurtas, rūgpienis ir pan. Teoriškai, šie produktai taip pat yra už paleo ribų, nes: d) akmens amžiuje niekas dar nemokėjo melžti, e) urviniai žmonės neturėjo galimybių jų pasigaminti namų sąlygomis. Praktiškai šie produktai gali atnešti daugiau naudos nei žalos, jei yra pagaminti atsakingai ir jais nepiktnaudžiaujama.

Žalias pienas ir sviestas ghi taip pat, negali būti laikomi paleo maistu, nors retas kuris drįsta ginčytis dėl šių produktų maistinės naudos. Taigi, pienas nelygu pienui.

Panašiai galima kalbėti apie kitus maisto produktus, iš įvairių perspektyvų. Kas geriau – penki Olandiški, organišku mėšlu tręšti agurkai ar du kilogramai įvairių daržovių, jei tavo savaitinis maisto biudžetas nėra didelis? Bulvių košė ar bulvių traškučiai?

• • •

Daugiau, lietuviškai, apie paleo. Kodėl naudinga visiškai atsisakyti grūdų ir daugiau apie mokslinius pagrindus, kuriais paremta paleo dieta. Skaitmeninėje spaudoje vis dažniau išlenda panašios tematikos straipsnių. O maistinių medžiagų kokybes + kiekybės lygyje, taip pat skonyje, tampa sunku pralenkti paleo patiekalus. Taip pat paleo galima taikyti kaip metodą susitvarkyti konkrečias sveikatos problemas ir padėti tai padaryti kitiems.

Angliški resursai yra nepralenkiami straipsnių gausa ir sugebėjimu rašyti apie tuos pačius dalykus vis iš naujo. Toks jau verslo modelis… Mark’s Dailly Apple – Primal Living in the Modern World pateikia tikrai neblogą, lengvai skaitomą, startinį gidą. Per porą dienų, naujienlaikraščių principu.
Kiek sausesnis The Paleo Diet knygos autoriaus tinklalapis, bet straipsniai vertingi ir įdomus jau turintiems interesą.

• • •

Paleo yra daug daugiau nei galima/negalima sąrašas ir gali pasitarnauti kaip filtras, per kuri žiūrint į pasaulį galima daryti sveikesnius pasirinkimus ir atsisakyti kenksmingo maisto. Formuoti naujus mitybos įpročius yra savotiškas iššūkis, nes reikia pakeisti senus, savaime suprantamus įpročius.

Tenka pradėti kreipti dėmesį į tai ką perki, kaip sandėliuoji produktus, kokius receptus renkiesi, kokius ingredientus naudoji ir kokį maistą gauni finale. Todėl norint daryti pakeitimus naudinga pradėti nuo minimumo ir tik vienoje srityje. Žmonės yra linkę padauginti entuziazmo ir lengvai pasiryžti bet kam, bet nuėjus į pasimatymą su realybe viltys ir svajonės dažnai sudūžta. Kita vertus žmonės yra linkę paisyti taisyklių, kuriuos apriboja pasirinkimus.

  • Pirkti vieno ingrediento produktus.
  • Nepirkti nieko, ko negalėtum pasigaminti namų sąlygomis.
  • Paklausti savęs ar žmogus gyvenęs prieš 100 metų sugebėtų atpažinti kas tai per maistas.
  • Nevalgyti nieko kas turi mėsos ar kitokių gyvulinės kilmės produktų.
  • Būti paleo.
  • Nebūti paleo.
  • Per dieną suvartoti ne daugiau nei 23g angliavandenių.
  • . . .

Svarbu, kad principai būtų lipnūs, lengvai pritaikomi ir nekomplikuotų visko dar labiau (tik truputį). Stiprūs dietos principai yra viena iš priežasčių kodėl galima išgirsti tiek daug vegetariškų ar veganiškų sėkmės istorijų.
Bet finale svarbu ne galimybė priklausyti vienai ar kitai grupei, dalintis glotnučių (smoothies) nuotraukomis ir bėgioti maratonus. Svarbu tai kas patenka į žmogaus organizmą, nes būtent maistas yra tai, su kuo mūsų visų santykis yra pats intymiausias ir, ko gero, labiausiai nuvertinamas.

[yikes-mailchimp form=“1″ title=“1″ description=“1″ submit=“Prenumeruoti“]

 

Leave a Reply

Drąsiau, būk pirmas!

avatar
  Subscribe  
Pranešti