Holizmas (angl. whole – visas) yra teorija, teigianti, kad natūralios funkcijos negali egzistuoti nepriklausomai, būti išskaidomos ir suprastos kaip atskiri veiksniai, nes tų dalių visuma yra kur kas daugiau nei tiesiog dalių suma.
Dviejų žmonių komanda gali nuveikti daugiau nei tie patys du žmonės atskirai. Vilkai yra ne tik plėšrūnai , bet ir miško sanitarai. Holistinėje medicinoje žmogaus gydymas vyksta atsižvelgiant į jo psichologinę ir emocinę būsenas, praeities įvykius, o ne vien simptomų pašalinimą.

 

Kalbėti apie kalorijas yra labai lengva

Nes jų turi visi maisto produktai ir pagal tai juos lengva lyginti tarpusavyje. Kalorijų skaičiuoklės sutinkamos ant visko – nuo pakuočių iki bėgimo takelių, todėl kalorijų skaičiavimas yra klasikinis pavyzdys kuomet izoliuojamas vienas faktorius ir jį kontroliuojant siekiama rezultatų visam žmogaus kūnui iškart.

Kalorija ≠ Kalorija (?)

Didžioji arba maistinė, arba Kilokalorija, arba tai kas žymima ant pakuočių (Kcal arba Cal) yra apytikslis energijos kiekis reikalingas pakelti 1kg vandens temperatūrą per 1 laipsnį Celsijaus. Esant vienos žemės atmosferos slėgiui.

Reikia atkreipti dėmesį į žodžius „apytiksliai“ ir prie „1atm slėgio“.

Standartinis, 1atm slėgis, bus patiriamas ties jūros lygiu, geografinėje platumoje, kurioje yra Paryžius, nes toje vietoje buvo išmatuotas ir nustatytas 1atm slėgis. Kiek juokinga jog Paryžius net nėra prie jūros.

Grįžtant prie kalorijų.

Gerai pažįstamų maistinių makromedžiagų (makro – didelis, apimantis) trejybė:

  • 1 g. angliavandenių = 4 Kcal.
  • 1 g. baltymų = 4 Kcal.
  • 1 g. riebalų = 9 Kcal.

Šios makromedžiagos yra verčiamos į energiją, todėl mums jų reikia sąlyginai daug, nes be energijos organizmas nesugebės palaikyti kūno temperatūros ir nustos funkcionuoti gyvybiniai procesai.

Mikromedžiagos (mikro – mažas) – kurios palaiko metabolizmo procesus ir jų mums reikia mažesniais kiekiais (mineralai, vitaminai). Šie elementai neturi kalorijų, bet maistas tankiai prisodrintas šiomis medžiagomis laikomas vertingu. Priešingai nei „tuščios kalorijos“, kuomet produktas beveik neturi mikromedžiagų.

Prižadu, kad tolau darosi įdomu.

Kalorijų kiekis maisto produktuose buvo nustatytas amerikiečių mokslininko Wilbur Olin Atwater, pasitelkus kalorimetrą – prietaisą, kuriame sudeginus tam tikrą maistinių medžiagų kiekį ir išmatavus išsiskyrusį karštį buvo išvesti vidurkiai.

Vidurkiai!

Be abejo, tai yra vertingas mokslinis atradimas, padarytas 19a pabaigoje, bet įdomu tai, jog mes vis dar naudojame tuos pačius skaičius, kuriuos išvedė Atwater ir kolegos. Galutinėje jų studijoje buvo paminėta, jog tai yra apytiksliai skaičiai, kurie buvo išvesti izoliuotoje aplinkoje. Nestebina jog yra modernių studijų teigiančių, kad tikras kalorijų kiekis mūsų vartojamuose produktuose skiriasi nuo to, kas užrašyta ant pakuočių ir kuo paremtos visur sutinkamos kalorijų skaičiuoklės.

Beje, Atwater ir kolegų modelis atitiko idėją, jog kalorija yra tiesiog kalorija, nesvarbu iš kur ji kyla. Paprasčiausias, kalorija ≠  kalorija, įrodymas yra tai jog pietums suvalgius 500g cukraus (~2000Kcal) – nebus nieko gero.

Vidun prieš laukan

Visi mėgsta techninius pavyzdžius, nes jie labai lengvai apsivynioja apie smegenis, todėl logiškai skamba faktas, jog apribojus suvartojamų kalorijų kiekį, kūnas pradės deginti meilės rankenas, gelbėjimosi ratus ir kitus kalorijų rezervus. Kalorija dažnai matoma kaip nusikalstamas malonumas ir fizinio fitneso priešas, tad viršvorio turintiems žmonėms tiesiog sakoma „valgyk mažiau – judėk daugiau“.

… Ir tai yra tiesa, tačiau ji reikalauja atitinkamo konteksto. Prisimeni holizmą?

 

 

Faktas:

Sudegindamas daugiau kalorijų nei suvartoja – žmogus neteks kūno svorio. Tačiau, neprotingas šio modelio pritaikymas gali atsiliepti raumeninės masės netekimu, hormoniniu disbalansu ir psichologinėmis problemomis.

 

Kas tinka viskam – tas netinka niekam

 

Net jei gyveni ant jūros kranto, netoli Paryžiaus, svarbu ne tai kiek maisto suvalgai, o tai, kiek maistinių medžiagų patenka į kraują. Ir kas su jomis vyksta toliau. Čia žaidžia pasiutusiai daug kintamųjų, kaip fiziologinės funkcijos, hormoninė pusiausvyra, žarnyno bakterijų balansas, biologinis amžius, psichologinė būsena, maisto paruošimas, makromedžiagų proporcijos, produktų kokybė, šalia veikiančios mikromedžiagos, kitos cheminės medžiagos ir dar, ir dar, ir dar…

Vienintelis būdas tiksliai suskaičiuoti savo sudeginamas kalorijas reikalauja patekti į bazinės medžiagų apykaitos (BMA) matavimo kambarį. Tai yra patalpa, kurioje, pagal iškvepiamą CO2 kiekį nustatomą kiek kalorijų gyvūnas (tu) sunaudoja BMA procesams, kurie reikalingi palaikyti gyvybei ramybės būsenoje.

Spėjama, kad BMA atsakinga už 50 – 70% procentų sudeginamų kalorijų, bet vėl, tai tik, spėjimai ir vidurkiai. Net jei tiksliai žinotum savo asmeninę BMA, suskaičiuoti savo sudeginamas kalorijas vistiek praktiškai neįmanoma, nes čia dar veikia tokie kintamieji kaip sezonai, paros laikas, oro sąlygos, miego kokybė, geografinė padėtis ir dar…

Prieš paskutinis akmuo į kalorijų daržą

Principas, kuriuo verta vadovautis keičiant kūno kompoziciją ir norint visada jaustis puikiai.
Kūnas absorbuoja skirtingas maistines makromedžiagas pasitelkdamas skirtingus procesus ir būtent tai, kiek ir kokių makromedžiagų (ne kalorijų!) suvartojama nulemia kokia yra kūno kompozicija ir savijauta.

Galiausiai pavyzdys iš gyvulininkystės industrijos, iš kur kilo terminas „maitinimo efektyvumas“, kuris pasireiškia, kuomet karvėms leidžiant reguliarias estrogeno dozes jos užauga riebesnės, gaudamos iki 30% mažiau kalorijų, nei reikėtų įprastai. Estrogenas yra vienas iš hormonų kurį gamina ir žmogaus organizmas, o vartodamas industrijoje augintų gyvūnų produktus gauni dalį visos tos meilės, kurią jiems parūpina augintojai. Še tau ir kintamieji, pasiekiantys tave per burną.

Visos kalorijų skaičiuoklės, formulės ir lentelės ant maisto pakuočių, yra paremtos vidurkiais, o tie vidurkiai yra paremti, kalorija = kalorija modeliu, todėl tiesiog negalima pasikliauti statistika, kuomet kalba sukasi apie vieną unikalų atvejį – tave.

Nepastebimai neigiama kalorijų skaičiavimo įtaka

Šiandien, kaip ir pastaruosius 200 000 metų, žmogui norinčiam išgyventi nereikia mąstyti labai daug – tiesiog susirasti maisto ir pratęsti giminę.
Paprastai mūsų smegenys pamatę bet kokį dalyką, jį perleidžia per tris filtrus: a) užmušti arba bėgti b) suvalgyti, arba, c) su juo poruotis. Nuo maisto porno iki.. Na, tiesiog porno. Abi šios pramogos yra godžiai apipiltos glamūru.

Smegenys suvartoja apie 20% pasisavinamų kalorijų, tad kalbant apie efektyvų protinį darbą, reikia kalbėti apie aukštesnius mąstymo lygius. Skirtingos smegenų dalys naudoja skirtingus energijos kiekius, todėl procesai kaip kūrybiškumas, dedukcija, rūpestingumas, valia ir t.t. yra metaboliškai brangesni. Jie nėra kritiškai svarbūs rūšies išlikimui, todėl esant kalorijų stygiui šie procesai nepalaikomi pilnu pajėgumu.

Čia svarbu suprasti skirtumą tarp gyvenimo ir išgyvenimo. 

Mūsų rūšis gali sėkmingai ištverti badmečius, ledynmečius, pasaulinius karus, greitą maistą ir įvairiausias nesveikas dietas. Bet norint kasdien jaustis puikiai ir daryti įspūdingus dalykus, kaip auginti fantastišką šeimą, užsiimti kūryba, kopti į kalnus ar vadovauti kompanijai, apriboti savo vartojamą kurą yra tiesiog… Atvirkščias mąstymas.

Kada skaičiuoti kalorijas yra naudinga?

 

Kalorijų skaičiavimas yra geriau nei nieko, tai yra pirmas įrankis, kurio griebiasi žmonės šviežiai susidomėję fiziniu fitnesu. Pradedant gilintis į sveikos mitybos niuansus naudinga žinoti kalorijų kiekius ir rekomenduotinas normas, tai leidžia pažiūrėti į maistą iš kitos perspektyvos. Vis tik nereikia per ilgai užsistovėti ant pirmo laiptelio, nes kalorijos yra tik skaičiai, kurie spaudžia į standartinius rėmus.

Didinant kūno pajėgumą būtina padidinti ir kuro kiekį. Taip pat „švaresnis“ organizmas pradeda veikti kitaip, keičiasi biologiniai poreikiai, todėl pakeliui reikia daryti natūralias korekcijas.

Tai kaip tuomet nusimauti meilės rankenas ir gelbėjimosi ratus?

 

Pirma reikia atskirti du terminus – viršsvoris ir normalus svoris. Kūno masės indeksas (kmi) yra dar vienas apytikslis matavimo metodas, todėl nereikia juo pasikliauti aklai.

Pilvo raumenys, kuriuos gali naudoti kaip skalbimo lentą nėra normali kūno būsena. Puiki sveikata ir ilgaamžiškumas nereikalauja super modelio kūno.

Vis tik, yra žmonių, kurie teigia, kad jiems išlaikyti tokį kūno riebalų kiekį (<10% vyrams ir <20% moterims) yra natūralu ir lengva. Su sąlyga, kad tai nėra melas siekiant kažką parduoti – jie yra vieni iš labai nedaugelio – genetiniai mutantai.

Galima deginti žvakę iš vieno galo – apribojant suvartojamas kalorijas, arba iš kito – sudeginant daugiau kalorijų. Bet nevertėtų to daryti iškart iš abiejų galų.

Sudeginamos kalorijos:

Didelį viršsvorį turintiems žmonėms pirmiausia reikia susitvarkyti savo dietą ir pradėti po truputį mankštintis. Riebalus degina raumenys ir didžioji dalis riebalų yra sudeginama bazinės medžiagų apykaitos. Čia verta prisiminti pirmąjį termodinamikos dėsnį.

Energija (mūsų atveju kalorija) negali būti sukurta ar sunaikinta. Energija turi pakeisti formą ir būti perduota iš vienos sistemos į kitą.

 

Apribojamos kalorijos:

Tarpinis badavimas čia veikia puikiai.

Pirmiausia reikia nusistatyti ar six pack’as yra tavo tikslas. Jei taip, tau reikės atskirų metodų, kur protingas kalorijų apribojimas, arba tam tikrų maistinių medžiagų atsakymas suteiks rezultatus. Bet nuolatinis gyvenimas dietos rėžime yra varginantis dalykas, kalbu iš patirties. Teisinga dieta yra tokia, kurią gali valgyti dieną iš dienos, iki gyvenimo galo ir nebesidairyti į šonus.

Raumeningas Protas nebūtų nei raumeningas nei protas, jei nežinotų ką pasiūlyti šiuo klausimu. Paskaityk apie Paleo dietą. Tuo pačiu čiupk naujienlaiškį, kur prenumeratoriai sužino daugiau nei kiti. Ir arba prisijunk prie mūsų Facebook, kur dalinamės tuo kas tikrai įdomu ir naudinga.

Esu įsitikinęs, kad teisingos dietos prioritetai yra ilgaamžiškumas ir smegenų sveikata. Tam reikia valgyti taip kaip žmonės valgė anksčiau, tik daryti tai šiek tiek protingiau.

Pirmasis puikios savijautos ir ilgo gyvenimo dėsnis skelbia: raumenis reikia auginti sporto salėje, o kūno riebalus tirpinti virtuvėje.

[yikes-mailchimp form=“1″ title=“1″ description=“1″ submit=“Prenumerata“]

 

Leave a Reply

avatar

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

  Subscribe  
Pranešti